Tie sandarinimo įtaisai įprastose hidraulinėse sistemose

Sandarinimas yra pati svarbiausia ir efektyviausia priemonė sprendžiant hidraulinės sistemos nuotėkio problemą. Jei hidraulinė sistema yra blogai sandari, gali atsirasti neleistinas nuotėkis, o nutekėjusi alyva terš aplinką; dėl to į alyvos įsiurbimo kamerą taip pat gali patekti oro, o tai turi įtakos hidraulinio siurblio veikimui ir hidraulinės pavaros judėjimo sklandumui (šliaužimui); Kai nuotėkis rimtas, sistemos tūrinis efektyvumas yra per mažas ir net darbinis slėgis negali pasiekti reikiamos vertės. Jei sandarinimas yra per didelis, nors nuotėkio galima išvengti, sandarinimo dalis smarkiai nusitrins, sutrumpins sandariklio tarnavimo laiką, padidins hidraulinių komponentų atsparumą trinčiai ir sumažins sistemos mechaninį efektyvumą. Todėl pagrįstas sandarinimo įtaisų pasirinkimas ir projektavimas yra labai svarbūs projektuojant hidraulines sistemas.

Pagal veikimo principą sandariklis gali būti suskirstytas į nekontaktinį sandariklį ir kontaktinį sandariklį. Pirmoji daugiausia reiškia tarpų sandarinimą, o antroji – sandarinimo sandarinimą. Tarpo sandariklis užsandarinamas nedideliu tarpu tarp atitinkamų judančių dalių jungiamųjų paviršių. Jis dažnai naudojamas cilindrinėje stūmoklių, stūmoklių ar vožtuvų poroje. Tokio sandariklio pranašumas yra tas, kad trintis yra nedidelė, tačiau trūkumas yra tai, kad po susidėvėjimo jos negalima automatiškai kompensuoti. Jis daugiausia naudojamas tarp mažo skersmens cilindrinių paviršių, pvz., tarp stūmoklio ir cilindro hidrauliniame siurblyje, ir tarp ritės vožtuvo ritės ir vožtuvo angos.

Hidraulinėse sistemose dažniausiai naudojami sandarikliai yra O-žiedai, Y-žiedai, V-žiedai, dulkėms atsparūs žiedai ir kt.